Plastikinių GRP laivų tylusis žudikas, veikiantis pagal gamtos dėsnius ir besinaudojantis kapiliariniu drėkinimo reiškiniu yra vanduo H2O, o dar blogiau- sūrus jūros vanduo.
Ką bendro turi kapiliarinis drėkinimas bei kaip tai susiję? Pasiaiškinkime!
Kapiliarinis drėkinimas, tai mūsų planetos gamtos reiškinys, be ko nebūtų nė vieno žaliuojančio augalo, be ko nebūtų gyvybės žemėje, veikiančios pagal fizikinius dėsnius. Tiksliau fizikiniai dėsniai buvo aprašyti pagal gamtoje egzistuojančius reiškinius bei pavadintas @kapiliarinis drėkinimas.
Aiškinant sudėtingai, tai skamba sekančiai mokslo kalba: „kapiliariniai reiškiniai, paviršiniai reiškiniai, susiję su skysčio paviršiaus įtemptimi kietojo kūno, skysčio ir dujų sąlyčio riboje ir skysčio paviršiaus iškreivėjimu. Atsiranda dėl molekulių sąveikos laisvajame skysčio paviršiuje. Dėl paviršiaus įtempties skysčio tūris užima mažiausią rutulio formos tūrį (mažiausias paviršiaus plotas ir mažiausia laisvoji energija). Būdingiausi kapiliariniai reiškiniai – skysčio kilimas arba slūgimas (leidimasis) mažo skersmens (10–7–0,1 cm) vamzdelyje (kapiliare) arba korytoje medžiagoje”.
Mėginant išversti į paprastesnę buitinę kalbą – kapiliariniu principu vanduo kyla dirvožemyje į paviršių, bei augalai tuo pačiu principu „siurbia” vandenį / maistą ir maitina visą augalą, medžius. Kuris medis aukštesnis? Tas, kurio kapiliarai plonesni. O kuris medis planetoje aukščiausias? – Sekvoja, nes jos kapiliarai ploniausi. Medžio augimą riboja aprūpinimas maisto medžiagom, ar kitaip – kapiliarų plonumas, bei galimybė išmaitinti medžio viršūnę.
Ką gali kapiliarai bei apie kokius skaičius kalbame? Aukštis, į kurį pakyla skystis, priklauso nuo kapiliaro skersmens, pvz., 1 mm skersmens stikliniame vamzdelyje skystis pakyla į 1,5 cm aukštį, 1 nm skersmens kapiliare – į 15 km aukštį.
Ką bendro aprašytas reiškinys turi su mūsų pagrindine tematika – plastikiniai GRP laivai?
Kaip vanduo nužudo GRP laivo korpusą? Atsakymas gana paprastas – GRP (glass reinforced plastic) susidaro iš stiklo/anglies/kevlaro audinio (auginio gijų) bei dervos užpildo. Audinys, jo paviršiaus kontaktas su derva, bei audinio gijos, pati audinio struktūra ir yra kapiliaras, kuris siurbia drėgmę iš aplinkos. Todėl GRP reikia apsaugoti dengiamaisiais Gelcoat/Topcoat sluoksniais, o povandeninės laivo dalys dengiamos apsauga nuo osmoso efekto.
Vanduo yra blogai, o sūrus vanduo dar blogiau, aukšta aplinkos temperatūra procesą pagreitina, laivo korpusas siurbia drėgmę, GRP išsisluoksniuoja prie apkrovos, vanduo skverbiasi gilyn laivo korpuse toliau jį silpnindamas. Kiekviena laivo korpuse išpjauta kiaurymė, kiekvienas įsuktas varžtelis, laikantis bet ką, saulės panelę ar meškerės laikiklį, viskas turi būti atliekama naudojant hermetikus. Darbą turi atlikti specialistai, aplinkos temperatūra bei drėgmė lemia darbo kokybę bei laivo korpuso apsaugą. Vanduo kelią prasiskverbti suranda lengvai ir beveik niekada nepasišalina. Laivo korpusas praranda standumą, padidėja laivo korpuso deformacijos, vandenį pradeda leisti visur, pro visas kiaurymes, kur buvo įstatyti sandarūs liukai ir procesas tampa nebegrįžtamas. Pažeistos laivo vietos turi būti išpjaunamos, pilnai pašalinamos, suformuojant kitus laivo korpuso elementus ar aksesuarus kaip būsima daiktadėže mūsų nuotraukoje.
Kaip apsisaugoti? Atsitikus apsauginio GRP paviršiaus topcoat pažeidimui iki audinio, nieko nelaukiant reikia apsaugoti pažeistą vietą nuo vandens / drėgmės, nesvarbu koks tai paros laikas, delsti negalima. Atliekama bet kokiom parankinėm priemonėm, tinka „scotch” izoliacija, dvikomponenčiai epoksidiniai klijai, purškiami dažai ar kombinacija visko išvardinto. Atvykęs mūsų meistras nuvalys apsauginius dažus, pašalins apsauginį sluoksnį bei atliks remontą. Bet kaip blogai optiškai atrodančios ir panaudotos apsauginės priemonės yra kur kas geriau, nei į korpusą patekęs vanduo.
Vanduo yra gerai po laivo kyliu, bet ne laivo korpuse!